senystė

senystė
senỹstė sf. (2) 1. SD352, SD1174, Q23, R, MŽ, H154, N, K, A1884,223, DŽ senas amžius, senatvė: Jau gal senỹstė OG166. Senỹstė, jau neatamenu Dgp. Pavargstu, sūnel, senỹstė prėjo Pl. Iš senỹstės jis da nesilenkia Jrb. Senystè jau serga, kai lazda diedas Klt. Kuliešiukas gulėjo senystè in patalo Ktk. In senỹstę nesveikata lenda Dgč. O dabar gerai gyvenu, ale senỹstė Dbg. Čia jam ne liga, o senỹstė preina Trgn. Senỹstė, tai i ūkana akyse Dgč. Lig senỹstei ir girdėjo, ir vaikščiojo Ad. Dabar senỹstė – anžiūrėt negaliu Gdr. Kaulai sopa – senỹstė Ign. Nag jau ir senỹstė – septyniasdešim antri Užp. Nenori tarnaut an senỹstės Kls. Nelygi senỹstė – kap sveikata LKT354(Str). Senỹstė myga jau Rš. An senỹstės reikia stot ant naujų kojų (vaikams išėjus, vėl reikia daug dirbti) Mlt. Dirbau kap jautis, o ką senỹstėj turiu? Rdš. Misliau – senỹstės nėr Aps. Atstumkit senỹstę, duokit jauną gyvestį (d.) Pst. Su dūsavimais išvystu savo senỹstę K.Donel. Sulaukęs senystės ir pamirė TDrVI65. Iki savo senystės dingojosi geriausiasis visų žmonių ėsąs Ns1858,3. Sūnus, taip greitai dar nesuprasdamas, mislijo tėvą tikt taip išėjusį ir iš senystės apalpusį Kel1881,73. Ir tu, žydinti jaunyste, ir tu, karštanti senyste, duokiat jam garbę aukščiausią SGII66. Akys Izrael buvo aptemusios dėlei senystės BB1Moz48,10. Elzbieta … yra teipajeg nėščia sūnumi senystėje savo BPI332. O mieles senystės savo nori Dievui ataduot PK249. ^ Senystė nelaukta ateina Ut. Jaunystėj dantimis, senystėj smagenomis gyveni LMD. Kokia jaunystė, tokia senystė PPr97. In senỹstę visos dūdelės pradeda grajint (atsiliepia visos ligos) Plš. Čėdyk jaunystėj, turėsi senystėj KrvP. Senystė ne ponystė B, MŽ, Lkv. Senystė – ubagystė B73, M, Trgn, Ds, Vdn, Mlk. Atsikeldamas į ką įmini pirma? – Į senystę B74. 2. SD39 senumas: Šito giesmė an senỹstės sena Aps. 3. senovė: Tas aple senỹstę nieko nežino Klp. 4. scom. senas žmogus, senis: Tėvulia mano, senas senystele, statyk šyvus žirgelius (rd.) TDrIV171(Kb).

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно сделать НИР?

Look at other dictionaries:

  • senystė — senỹstė dkt. O, kad jaunỹstė žinótų, o senỹstė – galėtų …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • senysta — senystà sf. (2) NdŽ, Kls, Smal, Prng; MŽ, N, [K], JJ, Rtr 1. žr. senystė 1: Senỹstos sulaukiau Arm. Tėvokas ligoninėj gulėjo, senystà jau Krd. Senystà užpuolė, sunku gyvent Rūd. Šitiek privargo žmogus per savo amželį – tegu bent į senystą… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • ponystė — 1 ponỹstė sf. (2) 1. PK118 buvimas ponu, ponavimas: Kokia te ponỹstė buvo (menkas ponas)! Ėr. ^ Bajorystė – menka ponystė LMD. Žalnierystė – menka ponystė B. Nu ponystės galiu išsikalbėti, o nu ubagystės ne Plt. Senystė ne ponystė R17. Jaunystė …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • ubagystė — ×ubagỹstė sf. (2) K, NdŽ 1. DK129, PK234, H, K, M, Yl, Tl, Klt, Aln, Ant, Kp, Vvr, Žeml elgetystė, neturtas, skurdas: Ponas atvedė juos ant ubagỹstės J. Ir todėlei visa jūsų gaspadorystė tikt viena ubagystė K.Donel1. Negudinkias miegpuvauti,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apgulti — apgul̃ti, àpgula (apìgula), àpgulė (apìgulė) 1. intr. sugulti; sumigti: Visi apìgulė, o karalius vidurnakty išejo vogti (ps.) Dglš. Jau visi apgùlę Lp. 2. intr. apsinakvoti: Vakar pas mus žmonės prašė apgul̃ti Smn. | refl.: Pas Jokūbą… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apkaršti — 3 apkaršti intr. Š apsenti: Aš apkaršau jau, t. y. apsenau J. Mūsų senelis jau apkaršęs rš. Apkaršusi senystė R17, N. karšti; apkaršti; įkaršti; iškaršti; nukaršti; pakaršti; perkaršti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aple — aplè praep. su acc. 1. žr. apie 3: Aple gyvolius parbūnu visą dieną Šts. 2. žr. apie 4: Aplè tą rūpinos dieną ir naktį FrnS220. Tas aplè senystę nėko nežino Krg. Aple kitus nėko nerašė Vkš. 3. žr. apie 5: Aple rudenį reiks veizėties radijos …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atitiesti — atitiẽsti, ia (atìtiesia), atìtiesė NdŽ, attiẽsti K; H157, R, MŽ, Sut, N, atatiẽsti Š 1. tr. Q48, H157 R, MŽ, Sut, N, K, M, LL181, Š, Rtr, BŽ83, NdŽ, KŽ padaryti tiesų, ištiesinti ką nelygų, kreivą, sulenktą, išlyginti: Attiestas Q45.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • daugus — daugùs, ì adj. (4) kuris didelio kiekio, gausus, apstus; dažnas: Daugus skaitlius gyvolių J. Daugiam jau apmainė Slnt. Senų dienų dainas daugioj vietoj tebdainuoja S.Dauk. Daugios iš didžiųjų vokiškųjų ceitungų apie tai rašė LC1883,4. Daugiems… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • graudenti — graudenti, ẽna, ẽno žr. graudinti: 1. Aš graudenù, t. y. mokydamas aną atvarau ant graudumo J. Kalbėdama mane graudena KlvD343. Negraudenkit manęs! rš. | refl.: Žaliose pievose vaikštinėjo, paukštelių ulbėjimu graudenosi P.Cvir. 2. Negraudenk …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”